rėžtas

2 rė́žtas sm. (1) J.Jabl, NdŽ, rė̃žtas (2) NdŽ 1. įsigalėjusi, įprastinė tvarka, eiga: Sunku man buvo grįžti ing pirmąjį rėžtą gyvenimo I. Visi jo darbai ėjo senovės rėžtu Žem. Viską dirba senovės rėžtu J.Jabl. Dūrė į akis ypatingas būdo tvirtumas ir atsparumas, kurie leido čia gyvenantiems žmoneliams eiti savo nustatytu rėžtu Pt. Vėl pradėjau iš naujo priprastu savo rėžtu gyventi I. 2. kartas, sykis: Antru rė́žtu NdŽ. Kitu rė́žtu NdŽ. Vienu rėžtu niekas gyvenime nepadaroma rš.

◊ sàvo rė́žtu eĩti [K] elgtis, veikti saviškai, nieko nepaisant, neatsižvelgiant į kitų nuomonę, patarimą: Savo rėžtu eina R, MŽ, N. Žinokiat, vaikai, eĩnat sàvo rė́žtu, mūsų nesiklausę Up. Užtat, kad sàvo rė́žtu einì, teip ir darosi Srv. Ans nuo pat mažens sàvo rėžtù ė̃jo Užv. Tie muno vaikai eĩta sàvo rėžtù Lkv. Kas būtų, kad kožnas eitų savo rėžtu? Sz. Be įstatymo, einąs savo rėžtu I. Neklausai manęs, eini savo rėžtu, nieko nebegausi! Žem.

sàvo rė́žtu (ką daryti)

1. saviškai, savo nuožiūra, savo galva: Pagal savo noro, valios, savo rėžtu I. Jis nė vieno neklauso, viską daro sàvo rėžtù Skr. Viską jis sàvo rė́žtu sprendžia J.Jabl. Jis viską sàvo rėžtù padarė Žvr.

2. savo ruožtu, savo keliu: Savo rėžtu žmonės turės padėti paspartinti tilto statybą rš. Po liūto lokys ir tigris, ir vilkai, savo rėžtu, visai žvėrių tarybai pasisakė J.Jabl.

sàvo rė́žtą varýti daryti savaip, ginčyti, nenusileisti: Ką tu jam padarysi – jis sàvo rė̃žtą vãro, ir gana Trg. Tuodu ožiai, vienas kitam į akis stoję, savo rėžtą varė. Vienas ožys sakė: „Traukis man iš kelio, aš pirma pereisiu“. Antras atsakė: „Ne, ne, ne“ Tat.

víenu rė́žtu ilga eile, vienas paskui kitą: Eina [karavanas] labai pamažėli, vienu rėžtu, kuprys paskui kuprį J.Jabl.